didžiuoti

didžiuoti
didžiúoti, -iúoja, -iãvo intr.; Mž186 dėtis dideliu, keltis į puikybę, pūstis: Prašom valgyti, nedidžiúoti! – Dėkui, aš nedidžiúoju, kiek norėjau, valgiau Užp. Dėkui, kad nedidžiãvot – su manim, seniuku, pasišnekėjot Lnkv. Didžiúoja, neateina! Jnšk. Atvažiuok, broleli, nedidžiuok, martele LTR(Brž). Didžiúojančius nuog tolo pažįsta DP230. Liežuvis mažas yra sąnarys, o tačiaus didžiuoja kalboj BtJokL3,5. Širdis didžiúojantyji nugrimzt išgandinta APhVII94. | refl. R: Todėl vis įsirėmęs jis per mierą didžiãvos K.Donel. Perniai da ažeidavai, ė šiemet jau pradėjai didžiúoties Sdk. Labai jau didžiúojas: kviečiam kviečiam, o anys neatvažiuoja Dgl. Sesyte, tu didžturyte, gana didžiavais pas močiutėlę RD60. Didžiuotųs svainiukas, bet nelabai moka NS646. Mes didžiavomės, o tu galiausiai nusižeminai M.Valanč. Nedidžiúokis, kad nepaneiktum tave kiti J. | Kadrilių šokant, yra tokia figūra, kada pryšingų porų mergaitės arba vyrai sueina į vidurį ir, pasisukdami šonais, surema čia dešinius pečius, čia kairius – didžiúojas Vkš.
didžiuotinai adv. I. ║ refl. puikuojantis džiaugtis: Vilius labai didžiuojasi arkliais, kurie eina kaip vėjas I.Simon. Tarybinė liaudis didžiuojasi savo socialistine kultūra (sov.) sp.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • atsididžiuoti — labai didžiuotis, džiaugtis: Patriotai negalėjo atsididžiuoti senovės karo žygiais rš. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • didžiavimas — didžiãvimas sm. (1); R336, didžiãvimos ind. → didžiuoti: Kam tas didžiãvimas – valgyk, kad prašo! Jnšk. Liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas BPII195. Nepadėjo jam lobiai nei didžiãvimas DP271. Aš pažįstu tavo gyrpelnystę (didžiavimą) CII696.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsididžiuoti — išsikelti į puikybę: Su virtimu aš išsididžiuoju, aš nevirsiu Šts. Kad išsididžiuosi, būs juokai nepavykus Šts. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištremti — ištrem̃ti, ìštremia, ìštrėmė tr. FrnW, NdŽ, KŽ, ištremti, ìštremia, ištrėmė Š, J.Jabl, KŽ; M, L 1. H184, Sut, N, [K], K.Būg, Rtr, OGLIII320 išvaryti, išstumti: Išvarau, ištremiu SD411. Ponas ištrėmė tinginį iš namų savo laukan J. Ateidavai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusididžiuoti — pasidaryti, dėtis didžiu: Tėvulis mano nekelia galvelės, oi tai jis nupuiko, oi tai nusididžiãvo LTR(Al). Prie tų žodžių išsitiesė nusididžiuodamas V.Kudir. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padidžiuoti — intr. pasikelti į puikybę, papuikauti: Mat padidžiãvo, tai ir neatėjo į vestuves Brž. Kviesim tėvą gertų, močią pavadinsim ..., tėvas padidžiavo, močia palapavo NS60. | refl. R: Pasididžiãvo, netekėjo – kur dabar dėsis susenėlė! Grž.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papūsti — papū̃sti, pàpučia, pàpūtė; Q37, H156 1. intr. kiek pūsti (apie vėją): Papūsk, vėjeli, nuo tos pusės, atnešk žodelį nuog matušės JD2. Ir pàpūtė vėjelis, pasiūbavo laivelis (d.) Srj. An kaimų ne teip šiulta, vėjas geriau pàpučia Ds. Vėjui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įdidžiuoti — intr.: Marti įdidžiãvo, t. y. pasikėlė į puikybę J. | refl.: Jis įsididžiavo, sušneko apie savo karjerą rš. didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”